Lietuvos Katalikų bažnyčia švenčia istorinį įvykį – sekmadieni Vilniaus arkikatedroje bazilikoje palaimintuoju buvo skelbiamas kankinys arkivyskupas Teofilius Matulionis.
Pirmą kartą Lietuvoje surengtose beatifikacijos iškilmėse dalyvaujant per 15 tūkst. tikinčiųjų, T. Matulionį palaimintuoju paskelbė popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys kardinolas Angelas Amatas.
Teofiliaus Matulionio skelbimas palaimintuoju reiškia sunkios Lietuvos XX amžiaus istorijos pripažinimą pasauliniu lygmeniu. Jo kankinystė simbolizuoja sudėtingus sovietinės okupacijos laikais persekiotų katalikų gyvenimus.
Kas toks buvo Matulionis ir kodėl jis yra palaimintas?
T. Matulionis pirmą kartą įkalintas dar caro valdžios 1907 m. už krikšto apeigų teikimą be valdžios žinios. 1930 metais jis buvo ištremtas į Solovkų salas Baltojoje jūroje. Po sunkių dienos darbų, kur tremtiniams tekdavo tiesti kelius, T. Matulionis sekmadienio naktimis slapta aukodavo mišias, kurios dalyvaudavo čia kalintys lietuviai. Tačiau didžiausi vargai vyskupo laukė sovietmečiu.
Jau SSRS okupuotoje Lietuvoje, 1946 m. pabaigoje, jis buvo areštuotas ir įkalintas KGB saugumo rūmuose Vilniuje. Čia jis atsidūrė už Memorandumą, adresuotą Lietuvos TSR Liaudies komisarų tarybai. Jame aptartas Bažnyčios ir valstybės santykis, dvasininkas gynė tikinčiųjų teises savo vaikus mokyti religijos dalykų ir pabrėžė tiesioginio ryšio su Vatikanu būtinybę.
9 mėnesius trukę tardymai dažniausiai vykdavo naktimis, o dieną kaliniams pareigūnai liepdavo vaikščioti ir drausdavo miegoti. Atmetęs visus kaltinimus, T. Matulionis buvo nuteistas 7 metams kalėjimo. Atlikdamas bausmę Vladimire, jis sunkiai susirgo ir buvo paguldytas į ligoninę. Į Lietuvą T. Matulioniui buvo leista grįžti tik 1956 metais, kur sąlygos dirbti atsidavusiam katalikui išliko nepaprastai atšiaurios.
T. Matulionis apgyvendintas saugumiečių apsuptyje, kad būtų lengva stebėti dvasininko veiklą bei susitikimus. 1962 metais vyskupas gavo laišką, kuriame popiežius Jonas XXIII jį pakėlė į kardinolus ir kvietė atvykti į beprasidedantį Vatikano II bažnytinį susirinkimą. Žinoma, sovietų valdžia tokią kelionę uždraudė. Vyskupo mirties aplinkybės iki šių dienų išlieka mįslingomis – esama pagrįstų įtarimų, jog paskutiniąsias savo dienas leisdamas KGB pareigūnų priežiūroje, jis buvo numarintas.
Plačiau apie T. Matulionį ir jo gyvenimą skaitykite: alfa.lt.
Vilniuje vyko Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmės
Popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys kardinolas A. Amatas savo kalboje pažymėjo palaimintojo ramybę, tvirtą dvasią, viltį ir nepalaužiamą tikėjimą būsima laisve, nuolankumą bei ištikimybę.
Šv. Mišių pradžioje sarkofagą su T. Matulionio relikvijomis įnešė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos nariai. Jos šioms iškilmėms pervežtos iš Kaišiadorių.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė dieną, kai T. Matulionis paskelbtas palaimintuoju, vadino išskirtine visiems Lietuvos tikintiesiems ir mūsų valstybei. Prezidentė atkreipė, kad šį mėnesį prisimenama ir skaudžiausia valstybės patirtis – okupacija, masiniai trėmimai ir tūkstantinės aukos – visa, ką teko išgyventi mūsų žmonėms.
Popiežius Pranciškus sekmadienį pasveikino lietuvių tautą arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju proga, pranešė Vatikano radijas.
no images were found
Thousands attend Beatification of Lithuania’s Catholic martyr Matulionis
Thousands of people gathered Sunday June 25th in Lithuania’s capital Vilnius to attend the official beautification ceremony of Archbishop Teofilius Matulionis, whom became a symbol of persecution endured by Christians when the country was still part of the Soviet Union.
They gathered while Pope Francis called to pay respects to Matulionis and the Lithuanian people as the late church leader became the first Catholic martyr from Lithuania’s communist era to be declared blessed.
In front of the neo-classical Vilnius Cathedral in the capital, many sang and prayed as they remembered the suffering of a man who spent many years in prisons and labor camps because of his public dedication to Christ and the Church when Lithuania was effectively ruled by atheist leaders in Moscow.
He was raised to archbishop by Pope John XXIII in 1962. But the archbishop was refused Soviet permission to attend the Second Vatican Council. Soon after, on August 20, 1962, he died from a lethal injection, which was apparently administered by a police nurse of the secret service KGB, following a brutal beating in his apartment.
