Sausio 23-iosios rytą, eidamas 97-uosius metus, mirė Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenęs garsus lietuvių kilmės avangardinio kino režisierius, menininkas, poetas, prozininkas, kuratorius Jonas Mekas. Pranešama, kad J.Mekas išėjo ramiai savo namuose Niujorke, apsuptas artimųjų. Velionis bus kremuojamas. Menininkas bus laidojamas Lietuvoje, šalia savo tėvų Biržų rajone, Semeniškiuose.
J. Mekas yra
vienas žinomiausių XX šimtmečio lietuvių
menininkų, geriausiai žinomas dėl savo kino eksperimentų, dar vadinamas
avangardinio kino pradininku.
Jonas Mekas gimė 1922 m. Semeniškiuose, Lietuvoje. 1944 m. traukėsi į Vakarus,
Vokietijoje pateko į karo belaisvių stovyklą. Yra dirbęs laikraščių Naujosios Biržų žinios, Panevėžio apygardos
balsas bei žurnalo Žvilgsniai redaktoriumi.
Į Niujorką persikėlė būdamas beveik 27-erių, pirmąjį autobiografinį filmą
sukūrė būdamas 46-erių. 1954 metais kartu su broliu pradėjo leisti Film Culture žurnalą. Šeštajame
dešimtmetyje aktyviai įsitraukė į kino kritikos diskursą: savo tekstus
spausdino Film Culture Magazine, The
Village Voice, Sight and Sound, Bianco e Nero, The American Film, The New York
Times, ,Cahiers du Cinéma, Film Quarterly ir kt. J.Mekas per savo karjerą
dirbo su tokiais menininkais kaip Jurgis Mačiūnas, Andy Warhol, Yoko Ono, John
Lennon, Allen Ginsberg ir kt. Šių garsių menininkų „Fluxus“ kolekcijas pristato
Vilniuje įsteigtas Jono Meko vizualiųjų menų centras. J.Mekas taip pat yra
išleidęs daugiau nei dešimt knygų.Jonas Mekas buvo VDU Garbės daktaras. 1995 m.
jam skirta Lietuvos valstybinė kultūros ir meno premija, 2003-aisiais – ordino
„Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius. Už nuopelnus meno ir mokslo srityse
Austrijos Menų komiteto sprendimu menininkui buvo įteiktas aukščiausias
Austrijos apdovanojimas – Pasižymėjimo ženklas, Piero Paolo Pasollini apdovanojimas,
Amerikos režisierių gildijos apdovanojimas už nuopelnus kino menui ir kiti
svarbūs apdovanojimai. 2007 m. J.Mekui prezidentas Valdas Adamkus išimties
tvarka suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę. 2011 m. jis paskelbtas Biržų
garbės piliečiu.
Jono Meko vizualiųjų menų centro direktorius Gintaras Sodeika sakė: „Šiandien meno pasaulis išgyvena didžiulio žmogaus, gal net sakyčiau meno milžino, išėjimą – tai išgyvena viso pasaulio meno mylėtojai ir kūrėjai. Nes Jono Meko indėlis kaip avangardinio kino kūrėjo, kaip kuratoriaus, poeto, rašytojo, plačiąja prasme menininko, yra tiesiog neįkainojamas. Gaila, kad pasaulyje Jonas Mekas iki šiol labiau buvo vertinamas, pripažįstamas ir žinomas negu savo tėvynėje, Lietuvoje. Taigi, mūsų laukia dar, matyt, ilgas ir įdomus pažinimo kelias į J.Meko kūrybą, kurį turime nueiti.“
Pasak T.Venclovos, būtent paskutiniais gyvenimo dešimtmečiais J.Meko šlovė, anksčiau tam tikrą laiko tarpą prigesusi, vėl įsižiebė labai ryškiai. „Paskutiniaisiais gyvenimo dešimtmečiais jis buvo, ko gero, garsesnis nei ankstyvaisiais, kada pradėjo savo kino avangardisto karjerą“, – kalbėjo Jungtinių Valstijų Jeilio universiteto profesorius emeritas. „Pastaraisiais metais J.Mekas tebebuvo labai plačiai žinomas Niujorko avangardiniuose sluoksniuose žmogus, vadinamas avangardinio kino popiežiumi, avangardinio kino globėju, pradininku ir taip toliau. Labai labai retas lietuvis nusipelnė tokios vietos pasaulinės kultūros istorijoje, iš mūsų emigrantų turbūt nė vienas“, – sakė T.Venclova. Jis taip pat pažymėjo, kad J.Mekas buvo žinomas ne tik kaip kino meistras, bet ir kaip rašytojas. „Jo knygos išėjusios daugeliu kalbų, ypatingai dienoraščiai apie sunkią pradžią Amerikoje. J.Mekas Amerikoje, kaip dauguma mūsų emigrantų, pradėjo labai sunkiai, buvo fizinis darbininkas, pasimetęs, nežinantis, kur eiti, taip vadinasi ir jo atsiminimų knyga „I Had Nowhere to Go“ („Neturėjau, kur eiti“ – angl.)“, – sakė T.Venclova.
Jono Meko gyvenimas fotografijų rinkinyje: