Per miškasodžio talką balandžio 20 d. Lietuvoje savanoriai pasodino 700 hektarų naujo miško, Miškasodyje dalyvavo 15,000 žmonių, 150 įmonių komandų, kultūros atstovai, ambasadoriai, ministrai, Seimo ir savivaldybių nariai, vietos bendruomenės, švietimo įstaigos. Po kelių dešimtmečių Lietuvoje oš ąžuolų, beržų, liepų, eglių, pušų, juodalksnių, bukų ir kitų vietinės veislės medžių naujos giraitės.
Miškas,gyvas žaliuojantis medis Li lietuviui – gamtos ir žemės gyvybės, atsinaujinimo simbolis, apdainuojamas dainose, minimas poezijoje. Būsima Lietuvos šimtmečio dainų šventė “Kad giria žaliuotų” primena,kaip svarbu išsaugoti ryšį su gamta ir aplinka.Neatsitiktinai Lietuvos žmonės nerimauja dėl nepateisinamų girių,ypač sengirių, kirtimo, šiukšlinimo. Žaliuosius plotus mažina ir sparčios miestų statybos. O juk kiekvienas miškelis ar parkas -tai ne tik atgaiva žmogui, tai ir namai bei prieglobstis mūsų mažiesiems draugams- paukščiams, žvėreliams, retiems augalams.
Audronės Yan (Vilnius) ntrs. Pavilnio miške:
